Kiekvienas mūsų esame patyrę manipuliaciją, o, deja, esame ir manipuliavę. Manipuliacija
nėra būtinai sąmoningas veiksmas, tai gali būti tiesiog žmogaus išmoktas elgesys, kuris jam
praeityje suteikė naudos ir leido pasiekti to, ko nori. Manipuliacija – tai paslėptų, socialinį
kontraktą pažeidžiančių priemonių naudojimas norinti priversti santykių partnerį (apskritai,
bet kokių santykių – darbo, romantinių ir t.t.) elgtis sau palankiu būdu. Manipuliuojama
dažniausiai dviejų tipų situacijose:

- Kai santykių partneris nėra linkęs bendradarbiauti ir atsisako tenkinti pagrįstus
prašymus. Kasdienės buities pavyzdys, manipuliatorius prašo, jog atneštumėte jam
vandens stiklinę, nors jūs esate užsiėmęs ir jis tai suvokia.
- Kai manipuliatorius turi nelegalių pageidavimų, kurie pagal socialinį kontraktą
neturėtų būti tenkinami. Pavyzdžiui, munipuliatorius nebenori, jog jūs bendrautumėte
su savo artimais draugais.
Tokiose situacijose dažniausiai išryškėja manipuliatoriaus veiksmai, manipuliacinis poveikis
visuomet bus nukreiptas į pagrindinius žmogaus poreikius, t.y. us manipuliuojama tuo, ko
mums visiems reikia vieniems iš kitų:
- Manipuliavimas nauju stimulu. Tai, paprastai tariant, yra mūsų smalsmus, nustebimas,
susidomėjimas – stiprios emocijos, kurios trokšta būti patenkintos. Manipuliatorius
stengsis šias emocijas sukelti ir vėliau jas palaikyti – tai patrauklaus įspūdžio
sukėlimas, kuris manipuliatoriui duoda jūsų dėmesio. Pavyzdžiui, tokie pasakymai
kaip „O žinai ką? Ne, nepasakosiu, tu manęs vis tiek niekada neklausai“ – sukels
klausytojui susidomėjimą, norą gauti informaciją, sužinoti istoriją, nors jos gali
apskritai ir nebūti.
- Manipuliavimas dėmesio poreikiu. Dėmesys – tai paprasčiausias ir stipriausias
socialinis žmogaus poreikis. Šį poreikį tenkiname bendraujant su įvairiais žmonėmis,
tačiau didžiausią dalį dėmesio poreikio tenkina artimiausi žmonės. Pavyzdžiui,
manipuliatoriui su jumis susipykus ar susiginčijus nustos su jumis kalbėtis, tai vers
Jus prašyti to žmogaus dėmesio, pirmam atsiprašinėti, dovanoti dovanas net jeigu
kaltė ar susiginčijimo priežastis nebuvo jūsų pusėje. Šiuo atveju tyla parodo, jog
manipuliatorius pyksta, yra nuliūdęs – niekam nepatinka artimam asmeniui kelti
blogų jausmų, tačiau kartu jumis yra ir manipuliuojama dėmesiu.
- Manipuliavimas pagarbos poreikiu. Ši manipuliacijos forma dažniausiai sutinkama
platesniuose jūsų gyvenimo aspektuose – bendraujant su pažįstamais, kolegomis ir
panašiai. Pavyzdžiui, jums darbe padarius klaidą, vadovas perdėtai nuliūsta, perdėtai
įsižeidžia, perdėtai supyksta. Kitas pavyzdys – manipuliatorius jus apipila
paslaugomis, kurių neprašėt, taip verčiant jus jaustis skolingu. Kai esate skoloj, jums
kils vidinis poreikis ją grąžinti.

Kaip atpažinti ir kaip gintis?
Atpažinimas – ganėtinai paprastas. Jūs žinote, kai jumis manipuliuojama, kadangi darote ir
elgiatės taip, kaip nenorėtumėte. Vidinio balso klausymas, tokiu atveju, būtų tikslingas –
mintyse girdėsite „kažkas ne taip“.

Efektyviausias būdas, kaip kovoti su manipuliatoriais – tai naudoti jų pačių techniką prieš
juos. Kaip ir minėjome anksčiau, dažnai pats manipuliatorius nesupranta, jog jo elgesys yra
manipuliacija, todėl pabuvęs Jūsų vietoje turėtų nustoti taip elgtis. Žinoma, jei to padaryti
neišeina, kitas geriausias žingsnis yra atsiribojimas nuo santykių.

Straipsnis rengtas remiantis V.Legkausko knyga „Socialinė psichologija“.